Praėjusiais metais Lietuvoje kilo 15263 gaisrai. Palyginti su 2006 metais, jų skaičius sumažėjo 36,5 proc. Gaisruose žuvo 296 žmonės (2006 m. – 307), iš jų 11 vaikų (12), o 271 gyventojas (308) buvo traumuotas.

Pernai kilo 28 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 4 gaisrai pasiglemžė po 3 žmonių gyvybes, 2 – po 4, o viename gaisre žuvo net 6 gyventojai. Miestuose ir miesteliuose žuvo 121 žmogus, o kaimo vietovėse – 175. 32 gyventojai žuvo Vilniuje, 19 – Kaune, po 14 – Panevėžio ir Vilniaus rajonuose, 11 – Klaipėdos rajone, po 10 – Jonavos ir Šalčininkų rajonuose, 9 – Šiaulių rajone. Daugiausia žmonių žuvo Vilniaus (80), Kauno (64) ir Šiaulių (33) apskrityse, o mažiausiai – Telšių (8) ir Tauragės (7) apskrityse. 109 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 74 – neatsargus elgesys su ugnimi, 16 žmonių žuvo dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 14 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus. Dar 71 gyventojo žuvimo priežastys tiriamos.

Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 5929, arba 38,9 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 3,6 tūkst. hektarų. Palyginti su 2006 metais, gaisrų čia sumažėjo beveik 2,3 karto. 2967 gaisrai (arba 19,4 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, 1405 kartus degė transporto priemonės (9 proc.), 1242 gaisrai kilo pagalbinio ūkio paskirties pastatuose (8 proc.), o 154 – gamybos ir pramonės įmonėse (1 proc.).

Miestuose ir miesteliuose užgesinti 9733 gaisrai, o kaimo vietovėse – 5530. Ugnis sunaikino 665 pastatus, 414 transporto priemonių, 5264 tonas pašarų, 14389 kv. m gyvenamojo ploto ir 27355 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Daugiausia gaisrų užregistruota Vilniaus (4154), Kauno (2854), Klaipėdos (1898), Šiaulių (1519) ir Panevėžio (1474) apskrityse, o mažiausiai – Tauragės (507), Marijampolės (523) ir Telšių (606) apskrityse. Palyginti su 2006 metais, pernai gaisrų sumažėjo visuose šalies rajonuose ir didžiuosiuose miestuose, o ypač Molėtų (65,4 proc.), Anykščių (61 proc.) Ukmergės (59,4 proc.) ir Kupiškio (59 proc.) rajonuose. 10 tūkstančių šalies gyventojų pernai teko 44 gaisrai.

Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (53,5 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (10,4 proc.), žolės deginimas (5,9 proc.), netvarkingų krosnių ir dūmtraukių naudojimas (5,6 proc.), neatsargus rūkymas (5 proc.). Be to, šiemet užregistruoti 436 padegimai (2,9 proc.), 359 gaisrai (2,4 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 820 gaisrų (5,4 proc.) tiksli priežastis dar nenustatyta.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 317 žmonių (2006 m. – 263), tarp jų 47 vaikus, 270 transporto priemonių, 1487 pastatus, 454 gyvūnus. Tačiau be gaisrų gesinimo ugniagesiams teko atlikti ir 8021 kitą gelbėjimo darbą. Palyginti su 2006 metais, tokių darbų skaičius išaugo 13,8 proc. 3470 kartų ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1681 kartą talkino kitoms specialiosioms tarnyboms. 1172 kartus transporto avarijose, panaudoję specialią įrangą, ugniagesiai gelbėtojai iš sulamdytų automobilių išlaisvino 338 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 175 žuvusiųjų kūnus. 490 kartų ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 200 skenduolių, tarp jų 16 vaikų, bei išgelbėjo 45 skendusius žmones. Be to, ugniagesiams teko likviduoti 501 cheminį incidentą, 189 kartus rinkti gyvsidabrį, 93 kartus darbuotis dideliame aukštyje ir kt. Atliekant šiuos gelbėjimo darbus, ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 574 gyventojus, iš jų 46 vaikus.

2007 m. paskirtos 2676 administracinės nuobaudos 207696 Lt suma asmenims, pažeidusiems priešgaisrinės saugos taisyklių (PST) ir kitų teisės aktų reikalavimus. Iš jų administracine tvarka nubausti 959 pareigūnai (darbdaviai) 132350 Lt suma ir 1717 piliečių 75346 Lt suma. Į valstybės biudžetą išieškoti 193365 Lt iš 2570 pažeidėjų. Be to, surašyti 728 protokolai dėl techniškai netvarkingų šildymo, vėdinimo, elektros įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo uždraudimo (išjungta 1220 tokių įrenginių). 439 objektų vadovai raštu įspėti dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės, paruoštas 61 nutarimas dėl netvarkingų objektų eksploatavimo nutraukimo. Dėl kilusių gaisrų 547 atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2135 atvejais jį pradėti atsisakyta.

Deja, 2008-ieji metai, prasidėję tragiškais gaisrais, ramių metų nežada, nes vien per pirmąsias aštuonias dienas gaisruose jau žuvo net 16 žmonių (pernai per tą patį laikotarpį – 8). Tad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą įspėja ir prašo gyventojų būti ypač atsargiems su ugnimi.

                                                         Gaisrų ir gelbėjimo darbų skaičius

  
              
         
                                                Gaisruose žuvusių žmonių
                                             ir išgelbėtų gyventojų dinamika



                              
                                         
                                         Gaisrų priežastys

         
                              
                                                      Gaisrų skaičius pagal objektus





                                         Atliktų gelbėjimo darbų klasifikacija

 

  
                                                  Išgelbėtų žmonių skaičius


      

                                                           Gaisrai ir gelbėjimo darbai 2006  metais

2006 metais Lietuvoje kilo 24 032 gaisrai. Palyginti su 2005 metais, jų skaičius išaugo 59,43 proc. Pernykščių gaisrų kiekis net 13 proc. viršijo sausringais 2002 metais pasiektą gaisrų „rekordą“, kuomet jų kilo 21 243. Gaisruose žuvo 305 žmonės (2005 m. – 298), iš jų 12 vaikų (10), o 308 gyventojai (280) buvo traumuoti. Daugiau žmonių buvo žuvę tik 1995 metais (320). Pernai kilo 37 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 5 gaisrai, nusinešę po 3, ir 1 gaisras, pasiglemžęs 4 žmonių gyvybes. Miestuose ir miesteliuose žuvo 138 gyventojai, o kaimo vietovėse – 167. 27 žmonės žuvo Vilniuje, 21 – Vilniaus rajone, 20 – Kaune, 13 – Šalčininkų rajone, 11– Trakų rajone, po 10 – Šiauliuose ir Rokiškio rajone, po 9 – Raseinių ir Anykščių rajonuose. Daugiausia žmonių žuvo Vilniaus (93) ir Kauno (48) apskrityse, o mažiausiai – Telšių (6) ir Tauragės (11) apskrityse. 87 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 63 žmonės žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 23 – dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 16 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, 7 – dėl vaikų išdykavimo su ugnimi. Dar 85 gyventojų žuvimo priežastys tiriamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 13 608 arba 56,62 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 36,5 tūkst. hektarų. Palyginti su 2005 metais, gaisrų skaičius čia išaugo beveik 2,4 karto. Atvirose teritorijose pernai žuvo net 12 žmonių, o 9 gyventojai patyrė traumas. 3081 gaisras (arba 12,82 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, 1581 – pagalbinio ūkio paskirties pastatuose (6,58 proc.), 1534 kartus degė transporto priemonės (6,38 proc.), o 172 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,72 proc.)
Miestuose ir miesteliuose užgesinti 12 078 gaisrai, o kaimo vietovėse – 11 954. Ugnis sunaikino 1057 pastatus, 437 transporto priemones, 5151 toną pašarų, 21 549 kv. m gyvenamojo ploto ir 29 961 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Daugiausia gaisrų užregistruota Vilniaus (5974), Kauno (4037), Panevėžio (2749) ir Klaipėdos (2733) apskrityse, o mažiausiai Marijampolės (1001), Telšių (959) ir Tauragės (842) apskrityse. Ypač gaisrų padaugėjo Molėtų raj. (169 proc.), Lazdijų (147 proc.), Ukmergės (144 proc.) ir Biržų (144 proc.) rajonuose. 10 tūkstančių šalies gyventojų pernai teko 69,4 gaisro.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (52,05 proc.), žolės deginimas (12,20 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,89 proc.), netvarkingų krosnių ir dūmtraukių naudojimas (4,09 proc.), neatsargus rūkymas (4,01 proc.). Be to, šiemet užregistruoti 425 padegimai (1,77 proc.), 484 gaisrai (2,01 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 2534 gaisrų (10,54 proc.) tiksli priežastis dar nenustatyta.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 263 žmonių gyvybes, tarp jų 34 vaikus, 330 transporto priemonių, 2194 pastatus, 884 gyvūnus. Tačiau be gaisrų gesinimo ugniagesiams teko atlikti ir 7050 kitų gelbėjimo darbų. Palyginti su 2005 metais, tokių darbų skaičius išaugo 4,41 proc. 3021 kartą ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1401 kartą talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 1042 transporto avarijose, panaudoję specialią įrangą, išlaisvino iš sulamdytų automobilių 275 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 180 žuvusiųjų kūnus. 486 kartus ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 140 skenduolių, tarp jų 12 vaikų, išgelbėjo 30 skendusių žmonių, nuo pavojingo ledo nukėlė 4 gyventojus. Be to, ugniagesiams teko likviduoti 399 cheminius incidentus, 206 kartus surinkti gyvsidabrį, 76 kartus darbuotis dideliame aukštyje ir kt. Atliekant šiuos gelbėjimo darbus, ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 483 gyventojus, iš jų 45 vaikus.
Per 2006 metus paskirtos 3075 administracinės nuobaudos 218721 Lt suma asmenims, pažeidusiems priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. Iš jų administracine tvarka nubausta 930 pareigūnų (darbdavių) 120070 Lt suma ir 2145 piliečiai 98651 Lt suma. Į valstybės biudžetą išieškoti 206609 Lt iš 2981 pažeidėjo. Be to, surašyta 918 protokolų dėl techniškai netvarkingų šildymo, vėdinimo, elektros įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo uždraudimo (išjungta 1730 tokių įrenginių). 485 objektų vadovai raštu įspėti dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės, paruošti 85 nutarimai dėl netvarkingų objektų eksploatavimo nutraukimo. Dėl kilusių gaisrų 650 atvejų pradėtas ikiteisminis tyrimas, 4228 atvejais jį pradėti atsisakyta.

Gaisrų ir gelbėjimo darbų palyginamieji duomenys 2006 m.
Kilusių gaisrų svarbiausių rodiklių palyginamieji duomenys 2006 m.
Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų atliktų gelbėjimo darbų 2006 m.
Gaisrų skaičiaus kitimo dinamika
Žuvusių  ir išgelbėtų gyventojų dinamika
Gaisrų priežastys 2006 metais (procentais)
Gelbėjimo darbų klasifikacija

                                                           Gaisrai ir gelbėjimo darbai  2005 metais

2005 metais Lietuvoje kilo 15076 gaisrai. Palyginti su 2004 metais, jų sumažėjo 0,13 proc. Tačiau gaisruose žuvo net 295 žmonės (2004 m. – 233), iš jų 10 vaikų (13), o 281 gyventojas (242) buvo traumuotas. Pernai labai padaugėjo grupinių žmonių žuvimo atvejų: kilo net 6 gaisrai, nusinešę po 3 šalies gyventojų gyvybes ir 30 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 žmones. Miestuose ir miesteliuose žuvo 116 gyventojų, o kaimo vietovėse – 179. 22 žmonių gyvybes gaisrai pasiglemžė Vilniuje, po 14 – Kaune ir Vilniaus rajone, po 12 – Šalčininkų ir Utenos rajonuose, 11 – Klaipėdos rajone, 10 – Jurbarko rajone, po 9– Zarasų ir Šiaulių rajonuose. Daugiausia žmonių žuvo Vilniaus (73) ir Kauno (48) apskrityse, o mažiausiai – Telšių (11) ir Marijampolės (13) apskrityse. 119 žmonių žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 50 gyventojų žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 21 – dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 12 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros prietaisus, o 82 žmonių žūties priežastys dar tiriamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 5755 (arba 38,17 proc. visų gaisrų) ir gyvenamosios paskirties pastatuose – 2996 (19,87 proc.). Be to, 1437 kartus degė ūkinės paskirties pastatai (9,53 proc.), 1380 gaisrų kilo transporto priemonėse (9,15 proc.), 166 – gamybos ir pramonės įmonėse (1,10 proc.).
Miestuose ir miesteliuose užgesinti 9266 gaisrai, o kaimo vietovėse – 5810. Ugnis sunaikino 796 pastatus, 382 transporto priemones, 5671 toną pašarų, 18668 kv. m gyvenamojo ploto ir 28997 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Daugiausia gaisrų užregistruota Vilniaus (3876), Kauno (2586) ir Klaipėdos (2153) apskrityse, o mažiausiai Tauragės (543), Alytaus (607) ir Marijampolės (615) apskrityse. Ypač gaisrų padaugėjo Jonavos (40 proc.), Mažeikų, Joniškio (po 35 proc.) ir Raseinių (27 proc.) rajonuose. 10 tūkstančių šalies gyventojų teko 43,5 gaisro. Šalies vidurkį ypač viršijo Klaipėdos (55,8 gaisro) ir Utenos (51,6) apskritys bei Zarasų (81,5) ir Panevėžio (79,3) rajonai.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (49,86 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (9,69 proc.), netvarkingų krosnių ir dūmtraukių naudojimas (5,76 proc.), neatsargus rūkymas (4,95 proc.), žolės deginimas (4,78). Be to, per metus užregistruoti 544 padegimai (3,61 proc.), 440 gaisrų (2,92 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 1488 gaisrų (9,87 proc.) tiksli priežastis dar nustatinėjama.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 294 žmonių gyvybes (2004 m. –220), 2700 gyvūnų, 280 transporto priemonių, 1423 pastatus. Tačiau be gaisrų gesinimo gaisrininkams teko atlikti ir 6752 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su 2004 metais, tokių darbų skaičius išaugo 10,83 proc. 3090 kartų ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1379 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 948 transporto avarijose, panaudoję specialią įrangą, išlaisvino iš sudaužytų automobilių 246 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 173 žuvusiųjų kūnus. 352 kartus ugniagesiams teko ieškoti nuskendusių žmonių, 41 kartą gelbėti skęstančiuosius, atlikti 94 kitus gelbėjimo darbus vandenyje ir po vandeniu. Šių darbų metu ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 180 skenduolių bei išgelbėjo 37 skendusius žmones. Be to, ugniagesiams teko likviduoti 363 cheminius incidentus, 160 kartų surinkti gyvsidabrį, 89 kartus darbuotis dideliame aukštyje ir kt. Atliekant gelbėjimo darbus, ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 425 gyventojus, iš jų 31 vaiką.
Per metus paskirtos 3442 administracinės nuobaudos 229463 Lt suma asmenims, pažeidusiems priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų norminių teisės aktų reikalavimus. Iš jų administracine tvarka nubausta 1019 pareigūnų (darbdavių) 132975 Lt suma ir 2423 piliečiai 96488 Lt suma. Į valstybės biudžetą išieškota 212318 Lt iš 3308 pažeidėjų. Be to, surašyti 1274 protokolai dėl techniškai netvarkingų šildymo, vėdinimo, elektros įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo uždraudimo (išjungta 2390 tokių įrenginių). Objektų vadovams surašyti 704 įspėjimai dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės, paruošta 115 nutarimų dėl netvarkingų objektų eksploatavimo nutraukimo. Dėl kilusių gaisrų 756 atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas, 3286 atvejais jį pradėti atsisakyta.

Gaisrų skaičiaus kitimo dinamika
Žuvusių  ir išgelbėtų gyventojų dinamika
Gaisrų priežastys 2005 metais (procentais)
Gelbėjimo darbų klasifikacija

 Gaisrai ir gelbėjimo darbai 2004 metais

2004 metais Lietuvoje kilo 15111 gaisrų. Palyginti su 2003 metais, gaisrų pernai sumažėjo 21,07 proc. (2003 m. jų buvo kilę 18295). Gaisruose žuvo 233 žmonės (2003 m. - 255), iš jų 13 vaikų (13), 242 gyventojai (229) buvo traumuoti. Miestuose žuvo 97 žmonės, o kaime - 136. 20 žmonių gyvybių ugnis pasiglemžė Vilniuje, 16 – Kaune, 15 gyventojų žuvo – Vilniaus, 10 – Rokiškio, po 8 – Kauno ir Šiaulių rajonuose. Dėl neatsargaus elgesio su ugnimi žuvo 130 žmonių, iš jų  96 – dėl neatsargaus rūkymo, 16 gyventojų žūties priežastimi buvo netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatacijos taisyklių pažeidimai, 15 žmonių gyvybių gaisrai pasiglemžė dėl netvarkingų krosnių bei dūmtraukių naudojimo, 5 gyventojai žuvo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi. Daugiausia žmonių žuvo sausio ir balandžio (27), lapkričio (26), bei gruodžio (25) mėnesiais, tai yra esant šaltam sezonui, o mažiausiai (5) – rugpjūtyje.
Pernai daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose - 6608, t. y. 43,73 proc. visų gaisrų. Palyginti su 2003 metais, gaisrų čia sumažėjo 52.21 proc. Gyvenamajame sektoriuje užgesinti 2872 gaisrai arba 19,01 proc. visų gaisrų skaičiaus. Pernai ugnis sunaikino 822 pastatus, 351 transporto priemonę, 4734 tonas pašarų, 16910 kv. m gyvenamojo ploto ir 27711 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Liepsnose ir dūmuose žuvo 1329 naminiai gyvuliai bei  paukščiai.
10 tūkstančių Lietuvos gyventojų teko 43,62 gaisro. Miestuose užgesinta 8400 gaisrų, o kaimo vietovėse – 6711. Respublikos vidurkį 10 tūkstančių gyventojų labiausiai viršijo  Zarasų (107,33), Ignalinos (97,75) ir  Panevėžio (82,14)  rajonai.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (46,77 proc.), elektros įrenginių eksploatacijos taisyklių pažeidimai (8,23 proc.), krosnių naudojimo priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai (5,69 proc.), vaikų išdykavimas su ugnimi (2,8 proc.). Pernai įregistruoti 543 padegimai (3,59 proc.), kurių skaičius, palyginus su 2003 metais, padidėjo 8,84 proc., o 2097 gaisrų (13,88 proc.) tikslios priežastys dar nustatinėjamos. 
Praėjusiais metais sumažėjo grupinių žmonių žuvimo atvejų. Pernai kilo 16 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 3 gaisrai, nusinešę po 3 žmonių gyvybes bei 1 gaisras, kuriame žuvo  4 mažamečiai vaikai.
2004 metais šalies ugniagesiai gaisruose išgelbėjo 220 žmonių, 957 gyvulius ir  paukščius, 291 autotransporto priemonę, nuo užsidegimo apsaugojo 1238 šalia gaisro židinio buvusius pastatus. Tačiau ir be gaisrų gesinimo gaisrininkams teko atlikti 6090 kitų gelbėjimo darbų. Palyginti su 2003 metais, pernai gelbėjimo darbų padaugėjo 11,86 proc. 2766 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1462 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 791 autoavarijoje, panaudoję specialią įrangą, išlaisvino iš sudaužytų automobilių 233 žmones bei ištraukė 125 žuvusiuosius. Ugniagesiai gelbėtojai 225 kartus vyko ieškoti nuskendusių žmonių bei ištraukė 62 skenduolius, 34 kartus gelbėjo skęstančiuosius ir išgelbėjo 22 gyventojus, atliko 86 kitus gelbėjimo darbus vandenyje. Be to, 121 kartą teko surinkti gyvsidabrį bei atlikti patalpų demerkurizaciją, likviduoti 21 cheminę avariją  atlikti 80 gelbėjimo darbų dideliame aukštyje ir kt. Šių darbų metu šalies ugniagesiai gelbėtojai 2004 metais išgelbėjo dar 465 žmonių gyvybes, iš jų 45 vaikų.
Per praėjusius metus paskirtos 3575 administracinės nuobaudos 244884 Lt suma asmenims, pažeidusiems priešgaisrinės saugos taisyklių  ir kitų teisės aktų reikalavimus. Iš jų administracine tvarka nubausti 1063 pareigūnai (darbdaviai) 145640 Lt suma ir 2512 piliečių 99244 Lt suma. Į valstybės biudžetą išieškoti  225624 Lt iš 3415 pažeidėjų. Be to, surašyta 1450 protokolų dėl techniškai netvarkingų šildymo, vėdinimo, elektros įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo uždraudimo (išjungta 2560 tokių įrenginių). Objektų vadovai 685 atvejais raštiškai įspėti dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės, paruoštas 101 nutarimas dėl netvarkingų objektų eksploatavimo uždraudimo.
Dėl kilusių gaisrų, 717 atvejų pradėtas ikiteisminis tyrimas, 3143 atvejais jį pradėti atsisakyta.

Gaisrų skaičiaus kitimo dinamika
Gaisrų pasekmės
Gaisrų priežastys 2004 metais (procentais)

                                                           Gaisrai ir gelbėjimo darbai 2003 metais

2003 metais Lietuvoje kilo 18295 gaisrai. Palyginti su 2002 metais, gaisrų pernai sumažėjo 13,88 proc. (2002 m. jų buvo kilę 21243). Gaisruose žuvo 255 žmonės (2002 m. - 236), iš jų 13 vaikų (12), 229 gyventojai (229) buvo traumuoti. Miestuose žuvo 89 žmonės, o kaime - 166. 26 žmonių gyvybes ugnis pasiglemžė Vilniuje, 15 gyventojų žuvo – Vilniaus rajone, 14 – Klaipėdoje, 11 - Kaune, 9 – Mažeikių, po 8 – Varėnos ir Ignalinos rajonuose, po 7 – Ukmergės, Šalčininkų ir Lazdijų rajonuose , po 6 – Trakų, Jonavos, Prienų, Klaipėdos, Telšių, Šiaulių, Rokiškio rajonuose ir Šiauliuose. Dėl neatsargaus elgesio su ugnimi žuvo 157 žmonės, iš jų – 107 dėl neatsargaus rūkymo, 23 gyventojų žūties priežastimi buvo netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatacijos taisyklių pažeidimai, 20 žmonių gyvybių gaisrai pasiglemžė dėl netvarkingų krosnių bei dūmtraukių naudojimo, 2 gyventojai žuvo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, 5 - dėl padegimų. Daugiausia žmonių žuvo gruodžio (31), sausio ir kovo (30) mėnesiais, tai yra esant šaltam sezonui, o mažiausiai (7) – liepą.
Pernai daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose - 10058, t. y. 54,98 proc. visų gaisrų. Palyginti su 2002 metais, gaisrų čia sumažėjo 14,65 proc. Gyvenamajame sektoriuje užgesinti 5277 gaisrai arba 28,84 proc. visų gaisrų skaičiaus. Pernai ugnis sunaikino 1034 pastatus, 265 autotransporto priemones, 3449 tonas pašarų, 1456 tonas grūdų ir kitų techninių kultūrų, 21478 kv. m gyvenamojo ploto ir 31925 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Liepsnose ir dūmuose žuvo 293 naminiai gyvuliai bei 1518 paukščių.
10 tūkstančių Lietuvos gyventojų teko 52,41 gaisro. Miestuose užgesinta 8311 gaisrų, o kaimo vietovėse - 9984 skaičius. Respublikos vidurkį 10 tūkstančių gyventojų labiausiai viršijo Panevėžio (126,53 gaisro), Zarasų (117,18), Širvintų (109,90), Ukmergės (104,31) ir Molėtų (104,67) rajonai.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus elgesys su ugnimi (69,64 proc.), elektros įrenginių eksploatacijos taisyklių pažeidimai (8,13 proc.), krosnių naudojimo priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai (6,46 proc.), vaikų išdykavimas su ugnimi (3,24 proc.), kitos (5,55 proc.). Pernai įregistruoti 495 padegimai (2,71 proc.), kurių skaičius, palyginus su 2002 metais, sumažėjo 18,8 proc., o 542 gaisrų (2,96 proc.) tikslios priežasties nepavyko nustatyti. Palyginus su praėjusiais metais tokių atvejų sumažėjo net 54,76 proc.
Praėjusiais metais padaugėjo grupinių žmonių žuvimo atvejų. Pernai kilo 21 gaisras, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 2 gaisrai, nusinešę po 3 žmonių gyvybes bei 2 gaisrai, kuriuose žuvo po 4 piliečius.
2003 metais šalies ugniagesiai gaisruose išgelbėjo 88 žmones, 578 gyvulius ir gyvūnus, 300 paukščių, 252 autotransporto priemones, nuo užsidegimo apsaugojo 2006 šalia gaisro židinio buvusius pastatus. Tačiau ir be gaisrų gesinimo gaisrininkams teko atlikti 5365 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su 2002 metais, pernai gelbėjimo darbų padaugėjo 4,60 proc. 1272 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 977 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 920 autoavarijų, panaudoję specialią įrangą, išlaisvino iš sudaužytų automobilių 270 žmonių bei ištraukė 146 žuvusiuosius. Ugniagesiai gelbėtojai 229 kartus vyko ieškoti nuskendusių žmonių bei ištraukė 184 skenduolius, 28 kartus gelbėjo skęstančiuosius ir išgelbėjo 19 gyventojų, atliko 89 kitus gelbėjimo darbus vandenyje. Be to, 131 kartą teko surinkti gyvsidabrį bei atlikti patalpų demerkurizaciją, likviduoti 105 chemines avarijas, atlikti 99 gelbėjimo darbus dideliame aukštyje ir kt. Šių darbų metu šalies ugniagesiai gelbėtojai 2003 metais išgelbėjo dar 536 žmonių gyvybes, iš jų 40 vaikų.
Per praėjusius metus paskirtos 3884 administracinės nuobaudos 262690 Lt suma asmenims, pažeidusiems priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų norminių aktų reikalavimus. Iš jų administracine tvarka nubausti 1084 pareigūnai (darbdaviai) 149930 Lt suma ir 2800 piliečių 112760 Lt suma. Į valstybės biudžetą išieškoti 229066 Lt iš 3631 pažeidėjo. Be to, surašyti 1729 protokolai dėl techniškai netvarkingų šildymo, vėdinimo, elektros įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo uždraudimo (išjungti 3276 tokie įrenginiai). Objektų vadovams surašyti 883 įspėjimai dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės, paruošti 124 nutarimai dėl netvarkingų objektų eksploatavimo nutraukimo. Dėl kilusių gaisrų, nuo gegužės mėn.01d. 522 atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas (nuo metų pradžios iki gegužės mėn.01d. iškeltos 205 baudžiamosios bylos), 1658 atvejais pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta,11 gaisrų kaltininkų taikyta baudžiamoji atsakomybė.

Gelbėjimo darbų klasifikacija