Valstybės lėšų panaudojimas tarptautinės finansų krizės atveju negalės būti laikomas savaime suprantamu, praneša Draudimo priežiūros komisija. 2008 m. birželio 1 d. įsigaliojo naujas Bendradarbiavimo memorandumas dėl tarpvalstybinio finansinio stabilumo užtikrinimo, kurį drauge su ES finansų priežiūros institucijomis, centriniais bankais ir finansų ministerijomis pasirašė Draudimo priežiūros komisija, Vertybinių popierių komisija, Finansų ministerija ir Lietuvos bankas.
Šiuo memorandumu siekiama, kad, kilus finansų rinkų krizei, visos Memorandumą pasirašiusios institucijos galėtų konstruktyviai bendradarbiauti: operatyviai keistis aktualia informacija bei atliekamais vertinimais, taip pat priimti bendrus sprendimus, kurie padėtų sumažinti galimas finansų rinkų krizės pasekmes tiek atskirų Europos Sąjungos valstybių narių, tiek visos Europos Sąjungos mastu. Valstybės lėšų panaudojimas tarptautinei finansinei krizei spręsti bus svarstomas tik tuo atveju, jeigu tai padėtų išvengti didelės žalos ekonomikai, o numatoma socialinė nauda viršytų rekapitalizacijos, panaudojant valstybės lėšas, sąnaudas. Pasak Draudimo priežiūros komisijos Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjo Vykinto Virbalio, „Memorandumo nuostatos Lietuvai yra naudingos tuo, kad kilus didelei finansų krizei už jos valdymą būtų atsakingos visos su krizės objektu susijusios valstybės. Tai aktualu finansų sektoriuje vis labiau dominuojant užsienio kapitalui“. Naujasis memorandumas praplečia nuo 2005 m. liepos 1 d. galiojusį Europos Sąjungos bankų priežiūros institucijų, centrinių bankų ir finansų ministerijų bendradarbiavimo finansų krizės atveju memorandumą. Ateinančiais metais Europos Sąjungoje ketinama organizuoti tarptautinės finansų rinkos stabilumo išbandymą surengiant specialią simuliaciją. |
Gerinama parengtis finansų krizėms
